pelai

pelaĩ sm. pl. (kartais sing.) (4) 1. R334, K, Rz, Strn, Skdt, Slnt, Gd, Lkv varpų, šiaudų ir pan. liekanos kuliant: Kaip vėtom, pelaĩ arčiau, o grūdai toliau eina Krm. Patys su pelaĩs duoną valgydavo Imb. Blogi metai buvę, duoną kepė iš pelų̃ ir kokios žolės Kp. Sėmeniniūse pelūse gijos nusidaro (nusidažo) kaip žąsinelis, tuo paperėtas, – žalsvai Šts. Gaspadoriai durales uždarys [vėtydami grūdus], ka būtum daugiau pelų̃ šeimynai Brs. Kad ir pelų̃ duonelė, bile su tavimi, berneli J. Dobilieniai pelaĩ Slm. Avižinių pelų̃ prisikimšdavom į dvikartę, ir šilta būdavo Jrb. Sėmenienius pašarus pelaĩs vadindavo Pnd. Kova (kava) kaip pelaĩ, prasta Ktk. Žąsys, po šiaudynus šnibždinėdamos, šapelius, pelelius rinkinėdamos, kiaušinius deda LTR(ps.). | sing.: Miežių pẽlas minkštesnis Rdš. Pẽlas nesilaiko Vlkv. Su rankom kuliant, ir pẽlas gražus Brš. Sugrūdau su pelum̃ rugelius, ir kepa duoną Mlt. ^ Pinigų turėjo kai pelų̃ (labai daug) Pbr. Neprieteliai kaip pelai išdulkėjo rš. Mergos būta – kaip pelų maišas (nerangi, sudribusi) Ktk. Tavo protas kai pelas (sakoma apie neprotingą) LTR(Ds). Jau tu kad padarysi – nei pelai, nei grūdai Glv. Iš tų pelų nebūs grūdų (nieko nebus) Slnt. Manęs, brol, pelais neapgausi – senas žvirblys esu V.Krėv. Seno žvirblio pelais nesugausi TŽIV516. Iš pelų dulkes neišvarysi B, CII1121, S.Dauk. Šunie pelus duoti, o arkliui kaulus (viską atvirkščiai daryti) VP45. Prasta jūso duona: dulka pelaĩ pro subinę (juok.) Bržr. Nesimaišyk su pelais – kiaulės suės LTR(Krk). Pelams daug [v]andens nereik: kas biškį, i sušlampa (silpnam, senam nedaug tereikia, kad susirgtų) Krš. Miršta seniejai ir be karo: ar daug pelams vandens reik! Tv. Gyvena svetima galva, kad savoj tik pelai KrvP(Al). Nėra javo be pelo Šd. 2. prk. tuščias, bereikšmis dalykas, niekai: Pelai čia iš visko Šn. Ruošdamiesi išleisti kalendorius, turime rūpintis, idant į jį nepatektų pelai, o tik sotus ir sveikas penas V.Kudir. Mano žodis – tai ne pelaĩ (tvirtas) Mlt.

◊ atskìrti pelùs nuo grūdų̃ suprasti, suvokti, kur tikros vertybės: Aš pasitikiu pačia lietuvių liaudimi, kuri jau sugeba atskirti pelus nuo grūdų V.Mont.

pelų̃ maĩšas Zr, Dkš, Mrj apie ištižusį, neveiklų, nerangų žmogų: Kur aš tokį pelų maišą dėsiu! Grž. Tas pelų̃ maĩšas vėl guli išdrikas Alk. Tu ne vyras esi, bet pelų maišelis! Šts. O kaip tie pelų maišai per daug ima pliaukšti niekus, nesusilaikau Pt.